Gamtos dovana - Alijošius

Alijošius, alavijas, aloe vera – tai nuo seno žinomas ir medicinoje naudojamas augalas. Nors gamtoje randama apie 200 alijošiaus rūšių, tačiau tik 4-5 iš jų naudojamos medicinoje ir kosmetikoje. Viena iš jų – Aloe Barbadensis.

Alijošiaus pavadinimas kilo iš arabiško žodžio „kartus“, nes nupjovus alijošiaus lapą, išsiskiria karčios sultys. Alijošių taip pat vadina „dykumų lelija“, „nemirtingumo augalu“, „medicininiu augalu“.

Daugelis senovės šaltinių, įskaitant ir Bibliją, mini alijošių ir jo panaudojimą gydymo tikslais. Sakoma, kad alijošius buvo ir Kleopatros grožio paslaptis (68-30 m. pr. Kr.). Pasak šaltinių, Kleopatra alijošiaus želė tepdavo odą, norėdama apsaugoti ją nuo aktyvių saulės spindulių ir tikėdama, kad alijošiaus želė išsaugos jos jaunystę.

Pirmame amžiuje po Kristaus garsus Graikijos mokslininkas Dioskoridas atrado gausybę alijošiaus gydančių savybių – nuo teigiamo poveikio inkstams iki odos nudegimų gydymo.

Alijošius plačiai naudojamas visame pasaulyje iki šių dienų.  Atliktos alijošiaus studijos įrodė, kad alijošius pagreitina gijimo, ypač nuo nudegimų, procesus. O dermatologai alijošių naudoja odos gydymui, nes įrodyta, jog alijošius panaikina ar sumažina viršutinių odos sluoksnių randus bei aknės požymius.

Cheminiai alijošiaus tyrimai atskleidė, jog alijošiaus sudėtyje yra daugiau kaip 200 natūraliai susidariusių mineralų, vitaminų, amino rūgščių, proteinų ir kitų medžiagų. Tačiau bene svarbiausia alijošiaus savybė – 80 % alijošiaus sudėties sudaro vanduo. Dėl šios priežasties alijošius natūraliai, bet intensyviai drėkina odą.

Alijošių rekomenduojama naudoti, norint:

- nuraminti sudirgusią, pažeistą, nudegusią odą;

- natūraliai drėkinti, sušvelninti odą;

- pagreitinti žaizdelių, nudegimų, aknės gijimą;

- sumažinti odos patinimus, niežėjimą;

- apsaugoti odą nuo bakterijų ir grybelio;

- sustiprinti apsaugą nuo saulės;

- padidinti odos elastingumą;

- sumažinti psoriazės simptomus;

Alijošiaus želė – natūralus išsigelbėjimas riebią odą turintiems žmonėms, nes puikiai drėkina odą ir sutraukia poras, tačiau nepalieka riebumo jausmo. Alijošiaus želė gali būti naudojamas ir sausai odai.

Alijošiui susigėrus, ant jo reikėtų tepti maitinantį ar kitokį kremą, nes dėl alijošiaus sutraukiančių savybių, gali atsirasti tempimo jausmas.

Alijošius nuramins ir po skutimosi sudirgusią odą. Alijošiui susigėrus, papildomai reikėtų užtepti kremą po skutimosi.

Alijošių naudojant nuolat, jis sumažins tamsius ratilus aplink akis.

Kadangi net 80 % alijošiaus sudėties sudaro vanduo, šaltuoju periodu juo reikėtų teptis ne anksčiau kaip prieš 2 valandas prieš išeinant į lauką. Nes porose susidaro vandens lašeliai, kurie, esant minusinei temperatūrai, sušąla ir išplečia poras.

Alijošius mūsų namuose neretai sutinkamas ir kaip vazoninis augalas. Tačiau norint patiems pasigaminti alijošiaus želė, reikia žinoti keletą svarbių dalykų:

- augalas pilnai subręsta ir yra tinkamas naudoti, kai yra senesnis kaip 3 metai;

- Alijošiaus lapas turi dvejopas medžiagas: gelsvai žalias sultis iš lapo išorinio apvalkalo, kurios turi aloino – medžiagos, galinčios sukelti odos sudirgimą, bei  skaidrią želė iš alijošiaus lapo vidinės dalies. Būtent ši medžiaga ir naudojama gydymui bei kosmetikai. Todėl prieš gaminant namuose alijošiaus želė, įsitikinkite, kad rūpestingai nulupote išorinę lapo "odą".

Jolanta Cinaitienė

Ar “pažįstate” savo kosmetikos ingredientus?

Monday, October 5th, 2009

Naudojant kasdienę kosmetiką, turbūt kiekvienam norisi, kad ji būtų kokybiška, veiksminga, arba mažų mažiausiai – nekenksminga. Tačiau, ar tikrai žinome, ką tepame ant savo odos, kuo prausiamės? Kai kosmetikos rinkoje yra nesuskaičiuojami kiekiai gamintojų, kurie varžosi tarpusavyje dėl didesnio pelno, didesnio vartotojų kiekio – darosi sunku atskirti, kurie produktai yra naudingi, veiksmingi, ir tinkami sveikatai. Kosmetikos pramonėje yra naudojama daugybė naftos subproduktų, įvairių cheminių mišinių, kurie tenkina gamintojus savo kaina, nes yra pigūs lyginant su natūraliai išgaunamais augalų aliejais, ir patenkina vartotoją, nes pirmas tokių ingredientų paliktas įspūdis yra teigiamas – švelni oda, malonus kvapas. Visgi vertėtu pasidomėti, kas įeina į mūsų naudojamą kosmetiką (nesvarbu, tai būtų lietuviškoji “Margarita”, ar puikiai žinomas “L’oreal”). Pirmiausiai reikėtų žinoti, jog visos sudedamųjų dalių koncentracijos yra išvardytos mažėjimo tvarka. Tad paimkite savo kasdieną naudojamas priemones ir patyrinėkite ar rasite jose žemiau išvardintų ingredientų – atkreipkite dėmesį, kelintas nuo pradžios jis yra,  nes tai parodys ingrediento koncentraciją gaminyje.

1. Parabenai – Metyl, Butyl, Propyl, Isobutyl

Aptinkami beveik visuose kosmetikos gaminiuose, nes jų paskirtis – prailginti produktų galiojimo laiką. Trumpai tariant – tai konservantai. Sukelia alergines reakcijas ir odos išbėrimus. Parabenai veikia kaip mutogenai, imituoja moteriškų hormonų veiklą, gali pažeisti endokrininę sistemą. Taip pat jie yra toksiški ir sugeba patekti į giliausius odos sluoksnius, ir kraujotakos sistemą, bei kauptis organizmo audiniuose. Dėl šios priežasties jie nesunkiai gali kauptis organizme, ypač tais atvejais, kai žmogus naudoja kasdieną ne vieną, bet kelias kosmetines priemones su parabenais. Tada organizmas tiesiog nuolat „maitinamas“ ir yra nuodijamas pamažu. Susikaupę parabenai organizme gali pastebimai kenkti imuninei sistemai, įtakoti ligų ir anomalijų atsiradimą. Negana to, šios medžiagos per motinos organizmą perduodamos vaisiui, ir taip gali pakenkti naujagimio imuninei sistemai. (Parabenų buvo rasta net motinos piene).

2. Sodium Lauryl Sulfate, Sodium Laureth Sulfate (SLS , SLES)

Dažniausiai naudojamas šampūnuose, dušo geliuose ir kituose putojančiuose produktuose. Šių medžiagų tikslas – sukelti produkto putojimą. Atlikti tyrimai parodė, kad SLS yra mutogenas ir gali sukelti genų mutacijas. Toksikologai tvirtina, kad bet kuri medžiaga, kuri yra mutogeninė, sukelia vėžio riziką. Taip pat, tyrimai parodė, kad SLS vienintelė medžiaga galinti patekti į kraujotakos sistemą. Ilgą laiką naudojant priemones su SLS ar SLES – gali pasireikšti galvos, kūno, rankų odos išsausėjimas, dirginimas. SLS naudojama ne tik kosmetiniuose gaminiuose, bet ir grindų plovikliuose. Natūraliai kyla klausimas, kodėl viena priemonė naudojama ir grindų ir plaukų plovimo priemonėse – atsakymas paprastas, pirmiausiai tai itin pigus ingredientas, antra – jis puikiai šalina riebalus (nesvarbu nuo kurios vietos – kūno ar grindų). Visgi šis valomasis poveikis gali greitai nusausinti ir sudirginti Jūsų kūno odą.

3. Propileno glikolis (Propylene Glycol)

Populiariausiai naudojamas tonikuose, veido, akių ir kūno kremuose dėl savo savybės giliai prasiskverbti į giliausius odos sluoksnius. Jis naudojamas kaip drėkiklis, tačiau realiai PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol) tepant odą suriša riebalus, pašalindamas visus skysčius ir svarbius odos sveikatai komponentus. Taip sukeliamas laikinas odos lygumo pojūtis, nors iš tikrųjų oda yra tiesiogiai išsausinama. PEG ir PPG yra toksiški, sukelia kepenų anomalijas – išbandyta su gyvunais. Ši priemonė taip pat naudojama antifrizo ir stabdžių skysčių gamyboje.

4. Mineralinis aliejus (Mineral Oil)

Mineralinis aliejus užklijuoja odą, ir taip neleidžia jai kvėpuoti. Nuo jo padidėja odos dehidratacija. Tai priemonė, sukelianti odos inkštirus ir bėrimus, alerginės reakcijos gali iššaukti artritą, migreną, epilepsiją. Pasižymi dideliu kiekiu kancerogeninių medžiagų.

5. Paraffinum Liquidum

Dažniausiai naudojamas kremuose, masažiniuose aliejuose, bei yra pagrindinė „vaikų aliejaus” medžiaga. Jo paskirtis – minkštinti odą, suteikti riebumo pojūtį. Visgi patepus odą kremu, su šia medžiaga, oda yra padengiama nekvėpuojančiu sluoksniu. Pasekmės – atsiranda inkštirai, odos uždegimai. Paraffinum Liquidum yra kancerogenai ir mutagenai. Kosmetikoje itin paplitęs, nes yra pigus ingredientas.

6. Trietanolaminas (TEA), Dietanolaminas (DEA)

Populiariausiai naudojamas kremų, dezodorantų, šampūnų gamyboje. Tai yra tirpiklis ir pH reguliuojantis šarmas. Dirgina odą, sukelia alergijas, ir dažnai naudojami tampa toksiškais, kai absorbuojami į kūną.

7. BHT (Butylated Hydroxythaluene)

Dažniausiai naudojamas kremuose bei dezodorantuose. Antioksidantas, kuris prailgina kosmetikos galiojimo laiką. Gali sukelti alergines reakcijas.

8. Phenoxyethanol

Aptinkamas įvairiuose kremuose. Jo paskirtis – konservantas. Ši medžiaga skatina navikų atsiradimą, taip pat yra kenksmingas inkstams ir šlapimo pūslei, gali sukelti nevaisingumo problemų, smegenų degeneraciją.

9. Kvapai, aromatai (Synthetic Fragrances)

Sintetiniai kvapai gali turėti iki 200 ingredientų. Nėra jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, nes etiketėje nurodoma “fragrance“ arba “parfum” (kvapai, aromatai). Šie cheminiai mišiniai gali būti negalavimų (galvos skausmas, svaigimas, išbėrimas, padidėjusi pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos niežulys ) priežastimi. Jei etiketėje nenurodyta, kad kvapai yra naturalios kilmės, reiktų vengti tokių gaminių.

Ir tai tik pagrindiniai cheminiai ingredientai, kurie yra populiariausi kosmetikos pramonėje. Tad nesistebėkite, jei vieną dieną pastebėsite, jog nuo šampūno pradeda niežėti galvą, nusiprausus po dušu su “drėkinamąja” žele oda išsausėja, ar nuo kremo atsiranda alerginė reakcija – vertėtų susimąstyti ar tikrai vadinamos nedidelės cheminių naftos produktų koncentracijos kosmetikos gaminiuose yra tokios nekaltos?